Istorija

Pokario Lietuvoje žemėtvarkos darbus vykdė Lietuvos žemės ūkio ministerijoje įkurtas Dirvožemio apsaugos ir gerinimo bei žemės fondo apskaitos ir naudojimo operatyvinis sąstatas. Siekiant, kad žemėtvarkos darbai būtų sukoncentruoti vienoje įmonėje, galinčioje aptarnauti visus respublikos rajonus, 1961 m. gegužės 24 d. Ministrų Tarybos nutarimu prie Žemės ūkio ministerijos įsteigtas Žemėtvarkos projektavimo institutas (nuo 1972 – Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas). Į Institutą perėjo dirbti Žemėtvarkos valdybos operatyviniai darbuotojai. Instituto administracija ir dalis gamybinių skyrių buvo Vilniuje, o atitinkamas gamybines funkcijas atliekantys kiti gamybiniai skyriai – Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

Institutui priklausė žemėtvarkos projektavimo, žemės ūkio rajonų planavimo, geodezijos, žemės naudmenų inventorizavimo, dirvožemių tyrimo ir žemių vertinimo, kartografinės medžiagos rengimo darbai. Šiems darbams metodikas, techninius nurodymus ir kitus norminius dokumentus rengė Instituto Techninis skyrius. Instituto direktoriaus pareigas nuo 1961 m. liepos mėn. iki 1991 m. gegužės mėn. ėjo Vytautas Skuodžiūnas. Nuo 1991 m. institutas pavadintas Valstybiniu žemėtvarkos institutu. Po 1991 m. instituto direktoriumi dirbo Silvestras Staliūnas (1991 m. gegužės mėn. – 1995 m. sausio mėn.), Vaidotas Sankalas (1995 m. sausio mėn. – 1997 m. gegužės mėn.), Romualdas Survila (1997 m. birželio mėn. – 1997 m. spalio mėn.), Algimantas Zabulionis (1997 m. spalio mėn. – 1999 m. balandžio mėn.),  Jonas Jasinskas (1999 m. balandžio mėn. – 2009 m. liepos mėn.) ir Audrius Petkevičius (2009 m. liepos mėn. – 2010 m. spalio mėn.). Instituto Techninio skyriaus viršininkas ir daugumos metodikų kūrėjas buvo Vytautas Cicėnas. Kiti vyriausieji specialistai ir gamybinių padalinių vadovai, dėl kurių veiklos institutas sėkmingai įgyvendino racionalaus žemės naudojimo politiką: Valensas Čeginskas, Antanas Gogelis, Juozas Simanavičius, Juozas Juodis, Domas Černius, Bonifacas Kasparaitis, Romualdas Minderis, Pranas Kapačauskas, Konradas Razgūnas, Jonas Vaskela, Stasys Vaitiekūnas, Vilgelmas Šidla, Mindaugas Ragauskas, Vaclovas Melisiakas, Juozas Vyšniauskas, Enrikas Šurka ir kt.

Institutas, pagal veiklą reglamentuojančius įmonės įstatus, be gamybinio darbo galėjo vykdyti ir užsakyti mokslo tyrimo darbus. Nuo pat pirmųjų veiklos metų institutas glaudžiai bendradarbiavo su įvairių sričių mokslininkais bei mokslo įstaigomis. Didelio masto Lietuvos kraštovaizdžio pertvarkymo ir ūkinės plėtros, ypač žemės ūkyje, darbai reikalavo daug duomenų. Institutas rengė, kaupė ir sistemino įvairius duomenis apie žemę. Vieni duomenys tiko žemės ir miškų ūkio plėtrai, kiti aplinkos apsaugai. Buvo inventorizuojami bei kartografuojami gamtos ir kultūros paveldo objektai bei saugomos teritorijos. Tai buvo daugiausia duomenys apie kaimiškąją Lietuvos dalį. Žemėtvarka, vykdydama bendrą visos šalies žemės fondo apskaitą, nepaliko nuošalyje ir miesto (urbanizuotų teritorijų) žemių. Institutas kartu su mokslo ir mokymo įstaigomis dalyvavo įvairiose programose. Institutas buvo tarsi jungiančioji grandis tarp mokslo ir praktikos žemės ūkyje. Mokslo tyrimo darbus ,,išvertė“ į gamybininkų kalbą. Europinė žemėtvarkos mokslo patirtis perimta vykdant tarptautinius projektus. Labai plačios apimties ir vienas iš naudingiausių projektų žemėtvarkai buvo Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) prie Jungtinių Tautų projektas ,,Žemės išteklių informacinės sistemos sukūrimas stabiliam žemės naudojimui“. Geografinių informacinių sistemų (GIS) principu paruoštos įvairios duomenų bazės bandomosioms teritorijoms, kurių pagrindu galėtų būti rengiami įvairūs žemės tvarkymo teritorijų planavimo dokumentai. Labai svarbi buvo šio projekto metodinė dalis, kuri perteikė ne tik duomenų bazių rengimo patirtį, bet ir kompleksinį šių duomenų panaudojimą gamybai ir aplinkos apsaugai planuoti, pasitelkiant įvairias kompiuterines programas. Projektas subūrė mūsų šalies dirvožemio mokslininkus, kurie projekto bazėje sukūrė naują europinę Lietuvos dirvožemių klasifikaciją. Buvo numatytas perėjimas nuo iki šiol naudotos rusiškosios, pritaikytos Lietuvai klasifikacijos prie Europos Sąjungos – FAO klasifikacijos. Naudojant skaitmenines technologijas buvo parengtas naujos klasifikacijos Lietuvos dirvožemių žemėlapis masteliu 1:300 000 ir žemėlapis masteliu 1: 500 000 Europos dirvožemių atlasui (Soil Atlas of Europe). Su Jungtinės Karalystės mokslininkais parengta metodika, kaip naudojant dirvožemio ir geologijos duomenis nustatyti pažeidžiamas (jautrias) gruntinių vandenų teršimui teritorijas. Naujai pažvelgta į žemės naudojimą, dalyvaujant Europos Sąjungos CORINE programoje, kartografuojant Lietuvos žemės dangą. Nenašių žemių želdinimo miškais patirtis įgyta rengiant Utenos ir Lazdijų rajonuose bendrą Lietuvos – Danijos projektą. Užsienio žemėtvarkos mokslo patirtis saugomose teritorijose įgyta vykdant PHARE projektą ,,Varnių regioninio parko planavimo schema“ (pagrindinis vykdytojas Vilniaus universitetas) bei dalyvaujant Danijos ir Lietuvos projekte ,,Valstybinių parkų institucijų išvystymo projektas“. Kaimyninių šalių patirtis apie drenuotų žemių naudojimą įgyta vykdant Jungtinių Tautų FAO projektą ,,Drenuotų žemių vystymo ir monitoringo vadovas (atsižvelgiant į Baltijos šalių ir Lenkijos pereinamąją ekonominę situaciją)“. Su Švedijos pagalba pereita prie pažangesnio kartografinio pagrindo – ortofotografinių žemėlapių. Kaip geriausiai panaudoti ortofotografinius žemėlapius, savo patirtį perteikė Norvegijos, Danijos bei Prancūzijos specialistai. Naudojantis užsienio mokslininkų veikalais institutas įsisavino spektrabangės kosminės nuotraukos panaudojimo žemėtvarkoje galimybes. Pagal užsakymus buvo atliktas visos Lietuvos teritorijos apleistų žemių bei žemės naudmenų inventorizavimas.

Siekiant įgyvendinti valstybės žemės naudojimo politiką, spręsti apleistų žemių problemą, užtikrinti efektyvų žemės, kaip gamtos turto naudojimą bei racionalią žemės valdų struktūrą, nuo 2010 m. spalio 21 d. reorganizavus buvusį Valstybinį žemėtvarkos institutą, buvo įkurta valstybės įmonė Valstybės žemės fondas.